Kad mūsų interneto svetainėje jums būtų kuo patogiau naršyti, mes naudojame slapukus. Čia rasite daugiau informacijos apie tai, kaip mes naudojame slapukus ir kaip pakeisti savo parinktis.

Saugesnė ir ekologiškesnė Europos žuvininkystės politika

Gegužės 14 d. ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai toliau svarstė Europos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformą, šį kartą daugiausia dėmesio skirdami klausimui, kaip užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį – didžiausią vidutinį žuvų kiekį, kurį iš žuvų išteklių galima žvejoti neribotą laiką nedarant žalos tų išteklių atkūrimui. ES yra prisiėmusi tarptautinį įsipareigojimą šį reikalavimą įvykdyti iki 2015 m.


© Fotolia

Žuvininkystės valdymas remiantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principu turėtų užtikrinti ES žuvų išteklių atkūrimą (šiuo metu apie 82 % išteklių Viduržemio jūroje ir 36 % išteklių Atlanto vandenyne yra pereikvoti) ir padėti gerinti ekosistemų būklę. Be to, per ilgą laiką toks valdymas turėtų pagerinti socialines ir ekonomines žvejų sąlygas: būtų užtikrintas didesnis sužvejojamų žuvų kiekis, didesnis pelnas ir investicijų grąža.

„Mūsų pečiams tenka labai didelė atsakomybė – kalbame ne tik apie žuvų būklę ir žvejų padėtį šiandien ir rytoj. Mes tikrai kalbame apie tvarumą ateičiai ir ateities kartoms“, – pasakė posėdžiui pirmininkavusi Danijos maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministrė Mette Gjerskov.

Visos valstybės narės pritaria tam, kad siekiant užtikrinti žuvų išteklių tvarumą, būtų taikomas didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio reikalavimas. Jos mano, kad pagrindiniai sunkumai susiję su praktiniu šio tikslo įgyvendinimu.

Ministrai pritaria požiūriui, kad norint nustatyti realistinius didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslus, pirmiausia reikia gauti pakankamai patikimų mokslinių duomenų, kurių šiuo metu dažnai nepakanka, ypač apie mišriąją žvejybą, kai žvejojamos kelios rūšys.

Kai kurios valstybės narės mano, kad terminas – 2015 m. – yra pernelyg trumpas didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslams įgyvendinti išteklių, apie kuriuos nėra mokslinės informacijos, atžvilgiu. Jie pageidautų tai daryti labiau palaipsniui ir išvengti bet kokių pernelyg skubių koregavimų žuvininkystės pramonėje. Taryba iš esmės pritaria už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingai Komisijos narei Maria Damanaki, kad turėtų būti nustatytas aiškus terminas; kelios delegacijos kaip galutinio įgyvendinimo terminą pasiūlė 2020 m.

„Mes, kaip Europa, kaip ES, turime įsipareigojimą. (...) Turime galėti pažadėti pasauliui, kad bus nustatyta riba. Ir pažadėti tai sau patiems. Tai sunku, bet to reikia“, – pasakė ministrė M. Gjerskov.

Kitas svarbus klausimas, kaip naudingai įgyvendinti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslą mišriosios ir daugiarūšės žvejybos atžvilgiu, t. y. leisti žvejoti saugius išteklius ir tuo pačiu nekelti pavojaus pažeidžiamiausiems ištekliams tame pačiame žuvininkystės išteklių segmente.

Daugelis valstybių narių laikosi nuomonės, kad pažeidžiamiausių išteklių, kaip mišriosios žvejybos referencinio kriterijaus, naudojimas galbūt nėra geriausias būdas pasiekti norimų rezultatų, ir siūlo, kad didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslai turėtų būti grindžiami patikimais moksliniais duomenimis ir konsultacijomis. Kiti delegatai taip pat siūlo naudoti selektyvius žvejybos įrankius arba uždrausti žvejybą tam tikruose rajonuose, nes tai irgi padėtų pasiekti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslų tuo pačiu metu kelių rūšių atžvilgiu.

ES iki šiol pavyko pasiekti, kad 20 iš jos išteklių būtų didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygio, todėl, kaip teigė Komisijos narė M. Damanaki, žvejai Šiaurės ir Baltijos jūrose gavo papildomų pajamų – iš viso 135 mln. EUR per vienerius metus.

Atsižvelgdama į valstybių narių iškeltas problemas ir pateiktas nuomones bei pasiūlymus, pirmininkaujanti valstybė narė parengs kompromisinį tekstą. Taryba ketina pasiekti visuotinį susitarimą (vadinamąjį „bendrą požiūrį“), kad šių metų birželio mėn. galėtų pradėti derybas su Europos Parlamentu.

 

Daugiau informacijos:
Spaudos konferencija (vaizdo įrašas)
Ministrų debatai (vaizdo įrašas)
ES bendros žuvininkystės politikos reforma
Pranešimas spaudai (pdf) (en)

 

Padėkite mums tobulinti tinklalapį

Ar radote reikiamą informaciją?

Taip    Ne


Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?